- šiūbas
- ךiū̃bas sm. (2) BzBkXXV93; R, MŽ416, N žr. šiūba: 1. Lapenomis pamuštas šiū̃bas J. Įsigūžinęs į šiū̃bą miegti brolis JI542. Su tokiu šiūbu ir norėdamas nesušalsi Vrb. 2. [K], NdŽ Juk man žadėjai šilkinius šiūbus ir margąjį dvarelį KlvD168.
Dictionary of the Lithuanian Language.